- mykčioti
- mýkčioti, -ioja, -iojo žr. mykauti 2: Na, aš pasitarsiu su tėvu, – mykčiojo Vincas J.Avyž. Ji tik mýkčioja, nenori išpasakoti, kas namuos darosi Brt. Jis mýkčioja ir nenori sakyt Vlk. ^ Kad eini – netūpčiok, kad šneki – nemýkčiok Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
